Darbuotojų sauga 2026-08-04

VDI patikra 2026: kokios sritys tikrinamos ir ką reikia turėti paruošta

Valstybinė darbo inspekcija jau kelerius metus nebedirba atsitiktinės atrankos principu. Objektai parenkami pagal duomenis — nelaimingų atsitikimų statistiką, profesinių ligų atvejus, ankstesnių patikrinimų rezultatus ir skundų srautą. Praktiškai tai reiškia, kad įmonė iš rizikingo sektoriaus, kurioje pernai įvyko incidentas, į patikrinimų sąrašą pateks su gerokai didesne tikimybe nei biuras be jokios istorijos.

2026 m. veiklos kryptis VDI paskelbė sausio pabaigoje. Verta jas žinoti, nes jos tiesiogiai pasako, ko inspektorius klaus.

Penkios kryptys, kuriomis dirbs inspekcija

VDI 2026 m. prioritetai suformuluoti aplink penkias sritis: socialinio dialogo stiprinimą, šešėlinės ekonomikos mažinimą, saugios darbo aplinkos kūrimą, darbo teisės pažeidimų prevenciją ir pačios institucijos veiklos efektyvumą bei ginčų nagrinėjimą.

Prioritetai remiasi 2023–2025 m. duomenų analize — nelaimingų atsitikimų darbe tendencijomis, profesinių ligų atvejais ir nustatytais pažeidimais. Tai ne deklaracija, o atrankos kriterijus.

Didesnio dėmesio sulaukiantys sektoriai: statyba, žemės ūkis, miškininkystė, apdirbamoji gamyba, transportas, prekyba, administracinė veikla, atliekų tvarkymas, elektros ir dujų tiekimas. Visi jie į sąrašą pateko dėl dokumentuoto nelaimingų atsitikimų dažnio arba pažeidimų skaičiaus (VDI, 2026-01-23).

Konkrečios temos, kurios šiemet iškyla dažniau

Nelegalus darbas. Reidai tęsiami statybose, kur, VDI duomenimis, randama apie pusę visų nelegaliai dirbančių asmenų Lietuvoje. Taip pat transporte, apgyvendinimo, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose. Statybvietėje tai reiškia paprastą klausimą: ar galite parodyti, kas šiuo metu yra objekte ir kieno darbuotojai jie yra.

Darbo užmokesčio skaidrumas. 2026 m. įsigaliojus ES direktyvos 2023/970 nuostatoms, vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principas tapo atskira tikrinimo tema.

Psichologinis smurtas ir priekabiavimas. Po 2025 m. skundų srauto apdirbamojoje gamyboje ši tema atsidūrė atskirame dėmesio lauke. Įmonėje turi būti patvirtinta smurto ir priekabiavimo prevencijos politika bei tvarka, o darbuotojai su ja supažindinti.

Lygios galimybės. Numatytos peržiūros organizacijose, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų ir kurios nebuvo tikrintos trejus metus.

Prevencija vietoj vien sankcijų. VDI planuoja per 60 švietimo renginių, daugiausia nuotoliniu formatu. Dalyvavimas juose nieko negarantuoja, bet padeda suprasti, kaip inspekcija interpretuoja reikalavimus.

Kaip vyksta patikrinimas

Patikrinimas gali būti planinis arba neplaninis. Neplaninis dažniausiai kyla iš skundo, nelaimingo atsitikimo arba informacijos iš kitos institucijos. Planinio metu inspektorius paprastai iš anksto pateikia klausimyną — tai vadinamasis kontrolinis klausimynas, kurį VDI skelbia viešai. Jį verta užpildyti sau dar prieš patikrinimą: klausimai identiški tiems, kuriuos užduos gyvai.

Patikrinimo metu vertinami trys sluoksniai. Pirmas — dokumentai. Antras — faktinė padėtis darbo vietose. Trečias, ir dažnai lemiamas — ar dokumentai atitinka tai, kas vyksta realiai. Tvarkinga byla su rizikos vertinimu, kuriame aprašyta darbo vieta, seniai neatitinkanti tikrovės, situacijos negelbsti.

Ką prašoma parodyti beveik visada

Sąrašas kartojasi nepriklausomai nuo sektoriaus:

įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos ar specialisto paskyrimo dokumentai;
profesinės rizikos vertinimo dokumentai ir rizikos šalinimo priemonių planas;
darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos;
instruktavimo registravimo duomenys — kas, kada, pagal kokią instrukciją;
darbuotojų mokymų ir atestavimo dokumentai, kai darbai susiję su padidinta rizika;
privalomų sveikatos patikrinimų duomenys;
asmeninių apsaugos priemonių išdavimo apskaita;
darbo priemonių techninės būklės tikrinimo įrašai;
darbo ir poilsio laiko apskaita;
nelaimingų atsitikimų ir incidentų registravimo duomenys bei tyrimo medžiaga.

Prie to prisideda sektorinė specifika: statybose — saugos ir sveikatos koordinatoriaus paskyrimas bei planas, sandėliuose — vidaus transporto organizavimas, gamyboje — įrenginių apsaugos ir šalinimo iš eksploatacijos tvarka.

Kur dažniausiai atsiranda problema

Patikrinimų praktikoje pasikartoja tie patys keli dalykai.

Rizikos vertinimas atliktas prieš kelerius metus ir nuo tada neatnaujintas, nors pasikeitė įrenginiai, patalpos ar darbo organizavimas. Formaliai dokumentas yra. Turiniu — jis apie kitą įmonę.

Instruktavimo įrašai be aiškios datos arba be nuorodos, pagal kurią instrukciją instruktuota. Parašas yra, bet iš jo neaišku, ką darbuotojas sužinojo.

Rangovų darbuotojai objekte, kurių niekas nefiksuoja. Kai įvyksta įvykis, paaiškėja, kad įmonė nežino nei kiek žmonių buvo, nei kada jie atvyko.

Užfiksuoti trūkumai be tolesnės istorijos. Pastebėjimas surašytas, o kas ir kada jį pašalino — nėra. Inspektoriui tai reiškia, kad įmonė riziką matė ir nieko nedarė.

Duomenys, išsibarstę tarp popierinių žurnalų, el. laiškų ir kelių žmonių kompiuterių. Patikrinimo metu surinkti juos reikia per valandas.

Kaip elgtis patikrinimo metu ir po jo

Kelios praktinės taisyklės sutaupo daugiau nei bet koks pasiruošimas paskutinę naktį.

Paskirkite vieną atsakingą asmenį, kuris lydės inspektorių ir teiks dokumentus. Kai atsakinėja penki žmonės, atsiranda prieštaringi paaiškinimai, ir jie patenka į protokolą.

Teikite tai, ko prašoma, ir tiek, kiek prašoma. Papildomi dokumentai „dėl visa ko” atveria klausimus, kurių niekas nebūtų uždavęs.

Jei atsakymo nežinote — pasakykite, kad patikslinsite, ir patikslinkite. Spėjimas, kuris vėliau pasirodo neteisingas, kainuoja brangiau nei pauzė.

Patikrinimo rezultatai įforminami dokumentu, kuriame nurodomi nustatyti pažeidimai ir terminai jiems pašalinti. Šie terminai yra realūs ir sekami — pakartotinio patikrinimo metu tikrinama būtent tai. Jei terminas objektyviai per trumpas, apie tai verta pasakyti iš karto ir raštu, o ne tylėti ir jo nesilaikyti.

Inspektoriaus sprendimus galima skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Praktiškai dažniau naudinga ne skundas, o dialogas: dalis pastabų kyla iš to, kad įmonė turi tvarką, bet nesugebėjo jos parodyti.

Atsakomybė

Už darbo įstatymų ir darbuotojų saugos bei sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnyje. Juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 80 iki 880 eurų, o kai pažeidimas sukėlė nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitų sunkių padarinių grėsmę — nuo 500 iki 2 000 eurų.

Atskiras pavyzdys, kaip atsiranda naujos pareigos: nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statytojas arba statybos valdytojas privalo paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių, kai statant statinį dalyvauja daugiau nei vienas rangovas. Nepaskyrus koordinatoriaus, gresia bauda nuo 240 iki 880 eurų (VDI, 2024-09-16).

Bauda dažnai nėra didžiausia kaina. Sustabdyti darbai, nutrūkusi gamyba ir reputacinis poveikis užsakovams paprastai kainuoja daugiau.

Kaip pasiruošti be paniškos savaitės

Pasiruošimas patikrinimui yra ne kampanija prieš atvykstant inspektoriui, o būdas, kuriuo įmonė tvarko duomenis kasdien. Praktinis minimumas: turėti vieną vietą, kurioje matomas objekto gyvenimas — kas jame buvo, kada, kokį instruktažą gavo, kokios patikros atliktos ir kas nutiko su pastebėtais trūkumais.

Tokia sistema atsako į inspektoriaus klausimus chronologiškai ir su laiko žymomis. GoSpin platformoje lankytojų ir rangovų registracija, prieigos kontrolė, patikrų maršrutai, incidentų fiksavimas su nuotraukomis ir užduočių skyrimas su vykdymo kontrole veikia kaip vientisas įrašas. Kai patikrinimo klausimas skamba „parodykite, kas buvo objekte kovo 14 d.”, atsakymas užtrunka kelias minutes.

Šaltiniai

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Konkrečiu atveju remkitės aktualia teisės aktų redakcija arba kreipkitės į darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą.

#atitiktis #DSS #patikra #VDI